Lietuvos vyskupai 2018 metų kovo 14–16 dienomis vykusiame Lietuvos vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje aptarė situaciją, kai Santuokos sakramentą priimantys tikintieji dar nėra priėmę Sutvirtinimo sakramento.
Katalikų Bažnyčios Katekizmas moko, kad Sutvirtinimo sakramentas drauge su Krikštu ir Eucharistija yra „į krikščionybę įvedantys sakramentai“, kurių vienybę privalu išsaugoti, tad Sutvirtinimas yra būtinas Krikšto malonei atbaigti (plg. KBK 1285). Per Sutvirtinimą krikščionys labiau įsijungia į Jėzaus Kristaus pasiuntinybę ir tampa pilni Šventosios Dvasios (plg. KBK 1294). „Sutvirtinimo padarinys yra ypatingas Šventosios Dvasios išliejimas, kaip per Sekmines. Šis išliejimas įspaudžia sieloje neišdildomą žymę ir paskatina Krikšto malonės augimą: giliau įšaknydina dieviškojoje įsūnystėje; tvirčiau suvienija su Kristumi ir jo Bažnyčia; sustiprina sieloje Šventosios Dvasios dovanas; suteikia ypatingos galios liudyti krikščionių tikėjimą“ (Katalikų Bažnyčios Katekizmas. Santrauka, 268). „Šį sakramentą vienintelį kartą gali ir privalo priimti kiekvienas jau pakrikštytas asmuo“ (Katalikų Bažnyčios Katekizmas. Santrauka, 269).
Sutvirtinimas teikiamas asmenims, sulaukusiems sąmoningo amžiaus. Vilniaus arkivyskupijoje, siekiant, kad tikintieji labiau įsisąmonintų būtinumą gyvenime nuoširdžiai klausyti Viešpaties Kristaus ir tvirtai jį liudyti, yra nustatyta, kad pradėti ruoštis Sutvirtinimui parapijoje gali jaunuoliai nuo 14 metų amžiaus. Tuo turėtų laiku pasirūpinti krikščionys tėvai, kurie turi žingsnis po žingsnio ugdyti savo vaikuose tikėjimo dvasią ir, parapijų bendruomenėms padedant, rengti juos vaisingai priimti Sutvirtinimo sakramentą (plg. Sutvirtinimo sakramentas. Įvadas, 3).
Pasitaiko atvejų, kai ši pareiga ugdyti tikėjimą šeimoje, kartais dėl pateisinamų priežasčių, nebūna tinkamai ir laiku atlikta. Todėl dar kartą primename krikščioniškų šeimų pareigą deramai ir laiku rūpintis tikėjimo perdavimu savo vaikams bei jų religiniu ugdymu. Kūdikystėje pakrikštyti vaikai, sulaukę 9 metų amžiaus, turėtų būti ruošiami priimti Pirmąją Šv. Komuniją, o sulaukę 14 metų – Sutvirtinimo sakramentą.
Suaugę tikintieji, kurie dėl įvairių priežasčių dar nėra priėmę Sutvirtinimo sakramento, raginami kreiptis į savo parapiją ir nuo rudens pradėti lankyti pasirengimo susitikimus suaugusiųjų katechezės grupėse.
Pasitaiko atvejų, kai tikintieji kreipiasi į parapiją norėdami sudaryti Santuoką, tačiau dar nėra priėmę Sutvirtinimo sakramento. Kadangi santuoka reikalauja visiško dvasios atsidavimo, tai Sutvirtinimas – krikščioniškos brandos ir tvirtumo sakramentas – įgyja ypatingą svarbą. Bažnyčia rūpestingai žvelgia į tokias situacijas ir į Sutvirtinimo sakramento malonių būtinybę sutuoktiniams, todėl „katalikai, dar nepriėmę Sutvirtinimo sakramento, turi jį priimti prieš sudarydami santuoką, jei tai įmanoma padaryti be didelio nepatogumo“ (Kanonų teisės kodeksas, kan. 1065 §1). Tačiau „jei numatoma, kad prieš jungtuves nebus galima įvykdyti vaisingam Sutvirtinimo priėmimui reikalingų sąlygų, vietos ordinaras sprendžia, ar nebūtų geriau Sutvirtinimą nukelti po vestuvių“ (Sutvirtinimo sakramentas. Įvadas, 12).
Kunigas, palydintis sužadėtinius jų pasirengimo Santuokai kelionėje, yra įpareigotas pasirūpinti, kad katalikai sužadėtiniai būtų priėmę Sutvirtinimo sakramentą iki Santuokos, o jei tam iškyla didelių nepatogumų ar yra neįmanoma įvykdyti vaisingam Sutvirtinimo priėmimui reikalingų sąlygų, kunigas, aptaręs su sužadėtiniais Sutvirtinimo priėmimą ateityje, turi raštu kreiptis į vyskupą, prašydamas leidimo konkretiems asmenims nukelti pasirengimą Sutvirtinimui po santuokos ir išdėstydamas prašymo motyvus bei pranešdamas, kada sužadėtiniai pasiruoš Sutvirtinimui ir jį priims. Įvertinęs situaciją, vyskupas spręs apie galimybę nukelti pasirengimą Sutvirtinimo sakramentui po Santuokos.
Vilniaus arkivyskupijos inf.
